Pastatų tvarumas ilgą laiką pirmiausia buvo siejamas su energiniu efektyvumu – mažesnėmis šildymo sąnaudomis, efektyviomis inžinerinėmis sistemomis ir geresne pastato šilumine izoliacija. Tačiau Europai judant link klimatui neutralaus pastatų fondo, vis daugiau dėmesio tenka įkūnytai angliai (embodied carbon): poveikiui klimatui, kuris atsiranda gaminant, transportuojant ir naudojant statybines medžiagas.

Todėl mažesnio CO₂ pėdsako pastatas prasideda dar projektavimo stadijoje. Ir tam nebūtinai reikia keisti visą konstrukcinę sistemą. Reikšmingą potencialą turi ir tai, ko užbaigtame pastate beveik nematome – vidaus pertvarų, akustinių sienų, lubų ir kitų konstrukcijų izoliacija.

Vienas tokių sprendimų – Belgijoje gaminama Gramitherm® bio-based izoliacija iš žolės pluošto. Jos sudėtyje yra apie 70 % žolės pluošto, 20 % perdirbto džiuto pluošto ir 10 % rišiklio. Gamintojo skelbiamais FDES ir EPD duomenimis, 1 kg Gramitherm® sukaupia apie 1,5 kg CO₂ ekvivalento, o 1 m² 100 mm storio izoliacijos gamybos etape – apie 5,01 kg CO₂-eq.

„Projektuojant mažo CO₂ pėdsako pastatą nebeužtenka skaičiuoti tik energijos, kurią jis sunaudos. Turime vertinti ir tai, iš ko pastatas pastatytas. Vidaus pertvaros čia labai įdomios: didesniame viešajame ar komerciniame pastate jų gali būti tūkstančiai kvadratinių metrų, todėl medžiagos pasirinkimas jau tampa ne smulkmena, o viso projekto CO₂ strategijos dalimi“, – sako Saulius Semovas, „Conatus“ vadovas.

Jeigu projekte būtų panaudota 10 000 m² 100 mm Gramitherm® izoliacijos, pagal gamintojo deklaruojamą A1–A3 rodiklį gamybos etapo balanse būtų sukaupta apie 50 tonų CO₂-eq. Tai iliustruoja, kaip daugybė iš pirmo žvilgsnio nedidelių projektavimo sprendimų gali susidėti į apčiuopiamą rezultatą.

Kartu medžiaga atlieka praktinę funkciją. Gramitherm® skirta sienoms, pertvaroms, grindims, luboms ir stogams; gamintojas akcentuoja šiluminį ir akustinį komfortą, drėgmės reguliavimą bei labai mažas lakiųjų organinių junginių emisijas (A+). CSTB Gramitherm sprendiniui yra išdavęs techninį taikymo dokumentą (DTA).

Sprendimas jau naudojamas realiuose Europos švietimo pastatuose. Pont-Sainte-Maxence bio-based mokyklų komplekse Prancūzijoje Gramitherm® panaudota pertvarose. Analogiškas sprendimas įgyvendintas Argentan mokyklos ir bendruomenės centro projekte. Sainghin-en-Weppes vaikų darželyje ir sporto patalpose bei Gommegnies darželyje medžiaga panaudota vidinėse sienų konstrukcijose.

„Šie projektai parodo svarbiausią dalyką – bio-based izoliacija jau yra ne laboratorinė idėja, o praktiškai projektuojamas ir įgyvendinamas sprendimas. Kai vienoje konstrukcijoje galime derinti akustinį komfortą, šilumines savybes ir mažesnį medžiagų CO₂ pėdsaką, projektuotojui atsiranda papildomas įrankis siekti ambicingesnių pastato tvarumo tikslų“, – komentuoja Gramitherm Europe.

Lietuvoje ši tema tampa ypač aktuali augant atsinaujinančių organinių medžiagų ir pastatų gyvavimo ciklo vertinimo svarbai. Medinės konstrukcijos yra viena kryptis, tačiau jos nėra vienintelė. Vidaus pertvaros, akustinės konstrukcijos, lubos, stogai ir kitos izoliacijos zonos taip pat gali prisidėti prie bendro projekto rezultato.

„Vienas produktas pastato klimatui neutralaus nepadarys. Tačiau tūkstančiai kvadratinių metrų sąmoningai parinktų medžiagų gali reikšmingai pakeisti jo įkūnytos anglies balansą. Todėl vis dažniau turėtume klausti ne tik, kokia medžiagos šiluminė varža, bet ir kokį CO₂ balansą ji atneša į visą pastatą“, – sako Saulius Semovas.

Kartais kelias link mažesnio CO₂ pėdsako prasideda nuo sprendimo, kurio galutiniame interjere net nematome – nuo medžiagos vidaus pertvaroje.